Plokščių šlifavimo staklės šlifuoja metalinius paviršius, kad jie būtų visiškai plokšti ir lygūs. Tai abrazyvinis apdirbimo procesas, kurio metu naudojamas šlifavimo diskas, kuris sukasi dideliu greičiu, kad būtų pašalinti aukščio skirtumai ir nešvarumai. Šlifavimo diskai dažniausiai gaminami iš kompozicinės medžiagos. Šis kompozitas paprastai yra grubus arba sluoksninis užpildas, sujungtas su cementavimo matrica.
Du pagrindiniai plokštumų šlifavimo staklių komponentai yra šlifavimo diskas ir stalas. Stalai gali judėti į kairę ir dešinę puses arba apvalūs stalai sukasi aplink savo ašį. Ant stalo yra tvirtinamas ruošinys. Taip pat ant jo galima montuoti magnetinę plytą ir tokiu būdu sutvirtinti apdirbamą detalę
Kuomet ruošinys yra pritvirtintas, šlifuojamo disko aukštis sureguliuojamas taip, kad ruošinys būtų tiesiai po juo. Įjungus šlifavimo diską ir jam pasiekus norimą apsisukimų greitį, stalas pradės judėti į kairę ir į dešinę, darbo zona šiek tiek pakils, o šlifavimo diskas palies ruošinį ir pradės nuiminėti perteklinį paviršiaus sluoksnį. Darbo proceso metu stalą judins išilginė ir skersinė pastūmos, o šlifavimo diskas laipsniškai bus nuleidžiamas, kad tolygiai nušlifuotų ruošinį.
Šlifuodami paviršių, turite suprasti ryšį tarp šlifavimo disko ir ruošinio medžiagos. Ketus ir dauguma plieno yra gali būti puikiai nušlifuoti. Tačiau kitos medžiagos, pvz., aliuminis, nerūdijantis plienas, žalvaris ir plastikas, gali per daug įkaisti ir pradėti rūdyti.
Šlifavimo diskai gali būti ne tik lygių paviršių. Tam tikromis aplinkybėmis galbūt norėsite turėti individualius šlifavimo diskų profilius, nes jie pasirinktą raštą perduos apdirbamo ruošinio paviršiui. Patyrę operatoriai iš lygių šlifavimo diskų pasidaro jime reikiamo profilio įrankius.
Stalo judėjimas gali būti varomas hidraulikos arba servo variklių pagalba. Daugumoje plokščių šlifavimo staklių taip pat yra rankinio pastūmų reguliavimo galimybė, tačiau dažniausiai tai naudojama tik pradiniams nustatymams. Šiuolaikinės paviršių šlifavimo staklės dažniausiai yra pusiau autonominės ir gali būti užprogramuotos šlifuoti iki tam tikro gylio per tam tikrą stalo eigų skaičių. Kai staklės yra sureguliuojamos, paprastai, reikia labai mažai operatoriaus įsikišimo.
Išskiriami trys plokščių paviršių šlifavimo staklių tipai:
1. Staklės su horizontaliu špindeliu
dar vadinami periferinėmis šlifavimo staklėmis. Jos yra sukonstruotos taip, kad išlaikytų periferinį šlifavimo disko paviršių su šlifuojamu ruošiniu. Kitaip tariant, plokščias šlifuojamo disko kraštas – periferija – liečiasi su ruošiniu. Ši konstrukcija užtikrina, kad ruošiniai reikalaujantys idealaus plokščio pavišiaus bus tinkamai apdirbti. Taip pat šios staklės tinka kampuotiems arba kūginiams paviršiams, kaip ir išdrožoms apdirbti. Kaiščiai, stūmokliai, švaistikliai ir guolių bėgiai yra komponentų, įžemintų naudojant šio tipo mašinas, pavyzdžiai.
2. Staklės su vertikaliu špindeliu
Šios staklės sukonstruotos greitam pertekliniam ruošinių paviršių nuėmimui. Abrazyvinis diskas gali būti įvairių formų. Apdirbamų ruošinių pavyzdžiai, tai statoriai, plokštelės, rotoriai, krumpliaračiai, vidiniai žiedai ir vidinės plokštės bei stabdžiai ir tarpikliai.
3. Staklės su vienu arba dviem šlifavimo diskais
Tokio tipo staklės būna tiek su vertikaliais, tiek ir horizontaliais špindeliais. Skirtos greitesniam ruošinio apdirbimui iš abiejų pusių.